kalamuitas

×kalamuĩtas (plg. ukr. кaлaмyт) sm. (2) 1. sumišimas, sąmyšis, triukšmas: Atvažiavę svečiai padarė daug kalamuito Pun. 2. rūpestis: Daug kalamuĩto turėjau, kol jį išrengiau į kelionę Pun.